PP- Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinė programa
Skirta profesijų (veiklos sričių) kodai: 002, 003, 006, 007, 008, 009, 010, 011, 012, 013, 014, 015 (be termino), 016, 017, 018
Pirmosios pagalbos teikimas prasideda nuo saugios įvykio vietos įvertinimo. Svarbu užtikrinti, kad gelbėtojui nebūtų pavojaus – įvykio vietoje gali būti įvairių rizikų, pavyzdžiui, elektros srovės, ugnies, toksiškų medžiagų ar judančių transporto priemonių. Tik įsitikinus, kad vieta saugi, galima prieiti prie nukentėjusiojo ir pradėti pagalbą.
Nukentėjusiojo būklės įvertinimas apima sąmonės tikrinimą, kvėpavimo ir kraujotakos būklės nustatymą, kraujavimo požymių patikrinimą ir galimų traumų įvertinimą. Tikslinga nustatyti, ar reikia skubios gaivinimo pagalbos ar kitų neatidėliotinų veiksmų.
Gyvybei pavojingos psichikos būsenos dažnai pasireiškia staigiais elgesio pokyčiais, depresija, panikos priepuoliais, savęs žalojimo ar savižudybės ketinimais. Savižudybės krizės požymiai gali būti atvira kalba apie mirtį, pasitraukimas iš socialinių ryšių, beviltiškumo jausmas, nenoras gyventi. Tokiais atvejais svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė pagalba.
Pirmosios pagalbos teikimas tokiais atvejais apima nukentėjusiojo ramybę, saugumo užtikrinimą, aktyvų klausymą ir atjautų bendravimą. Negalima palikti asmens vieno, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus, organizuoti medicinos pagalbą.
Emocinės pagalbos principai reikalauja empatijos, kantrybės, atviro bendravimo ir jautrumo. Gelbėtojas turi suteikti saugią erdvę, kurioje nukentėjusysis jaustųsi išgirstas ir palaikytas.
Įvertinkite situaciją:
Atsargiai patapšnokite per nukentėjusiojo pečius ir garsiai paklauskite: „kaip jaučiatės?“, „kas atsitiko?“. Jei žmogus nereaguoja, jis yra nesąmoningas. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, paprašykite pristatyti išorinį automatinį defibriliatorių. Pradėkite gaivinimą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas: Nuraminkite jį. Stenkitės nejudinti, nebent aplinkoje tvyro pavojus nukentėjusiajam ar teikiančiam pagalbą.
Apžiūrėkite nukentėjusįjį: pačiupinėkite jį nuo galvos iki kojų. Suteikite pirmąją pagalbą. Jeigu būtina, kvieskite greitąją medicinos pagalbą (GMP).
Kaip iškviesti greitąją pagalbą?
Greitąją medicinos pagalbą (GMP) kvieskite patys arba paprašykite aplinkinių.
Skambinkite bendrosios pagalbos telefono numeriu 112 (numeris vienodas visoje Europoje).
Įvardinkite, kur atvykti greitajai medicinos pagalbai – nurodykite rajoną, gatvę, adresą. Nurodykite kitus orientyrus, pvz., išskirtinius greta esančius pastatus ar kitus objektus.
Išsamiai paaiškinkite, kas atsitiko;
Įvardinkite galimą nukentėjusiųjų (sužeistų ar sergančių) skaičių.
Įvardinkite nukentėjusiojo amžių;
Informuokite, ar nukentėjusieji sąmoningi, ar kvėpuoja.
Padiktuokite savo telefono numerį, prisistatykite.
Kalbėkite ramiai ir aiškiai.
Nepadėkite ragelio, kol neleis operatorius – pokalbį turi baigti pagalbos tarnybos dispečeris. Kvalifikuoti specialistai skirtingose šalyse pasiruošę telefonu instruktuoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą
Nepadėkite telefono ragelio – pokalbį turi baigti pagalbos tarnybos dispečeris.
Pradinis gaivinimas yra neatidėliotina pagalba asmeniui, kuris nustojo kvėpuoti arba jo širdis sustojo. Laiku ir tinkamai atliktas gaivinimas gali išgelbėti gyvybę ir padėti išlaikyti svarbius organizmo funkcijų parametrus iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai.
Pirmasis žingsnis yra įsitikinti, kad įvykio vieta yra saugi gelbėtojui ir nukentėjusiajam. Tada reikia patikrinti nukentėjusiojo sąmonę, sudrebinti ir pakalbinti. Jei asmuo nereaguoja, būtina tikrinti kvėpavimą per 10 sekundžių. Jei kvėpavimo nėra arba jis yra netaisyklingas, reikia nedelsiant pradėti gaivinimą.
Gaivinimas apima dvi pagrindines veiklas: krūtinės ląstos kompresijas ir kvėpavimą per burną į burną (arba alternatyvias kvėpavimo priemones). Kompresijos atliekamos spinduliu, maždaug 5-6 cm gylio ir 100-120 kartų per minutę dažniu, užtikrinant, kad krūtinė pilnai grįžtų į pradinę padėtį tarp kompresijų. Kvėpavimai atliekami du kartus po kiekvienų 30 kompresijų.
Išorinis širdies defibriliatorius (IŠD) yra prietaisas, kuris padeda atstatyti normalią širdies ritmo veiklą pateikdamas elektros šoką. IŠD naudojimas yra labai svarbus ir pridedamas prie gaivinimo proceso. Prietaisas turi aiškias balso instrukcijas, kurios padeda net neišmanančiam gelbėtojui tinkamai veikti.
Naudojant IŠD, pirmiausia reikia pritvirtinti elektrodų pagalvėles prie nukentėjusiojo krūtinės, laikantis prietaiso nurodymų. Įrenginys automatiškai įvertina širdies ritmą ir rekomenduoja šoką, jei jis būtinas. Jei defibriliatorius rekomenduoja šoką, būtina užtikrinti, kad niekas neliečia nukentėjusiojo, ir tik tada paleisti elektros iškrovą.
Gaivinimą ir IŠD naudojimą reikia tęsti tol, kol atvyks profesionali pagalba arba nukentėjusysis pradės kvėpuoti ir rodyti gyvybinius požymius.
Patikrinkite defibriliatorių, kad įsitikintumėte, jog jis paruoštas naudojimui.
Panaudojus defibriliatorių svarbu atlikti jo apžiūrą, patikrinti, ar nėra pažeidimų, pagal poreikį atlikti baterijos ar panaudotų priemonių (pirštinių, veido kaukių) pakeitimą ir papildymą. Panaudojus defibriliatorių gali tekti įdėti naujas baterijas – tai priklauso nuo turimo defibriliatoriaus modelio ir baterijos reikalavimų, apibrėžtų techninėje specifikacijoje. Elektrodai visada yra skirti vienkartiniam naudojimui, negalite jų pakartotinai naudoti kitam asmeniui, todėl juos būtina pakeisti naujais.
Pagrindiniai veiksmai, kuriuos atsakingam asmeniui reikia atlikti per įprastą patikrinimą:
Defibriliatoriai reguliariai atlieka savitikrą. Jei viskas gerai, įrenginio priekyje esančiame mažame LED ekrane užsidegs žalia lemputė. Paprastai tai akivaizdu visuose Lietuvoje parduodamuose modeliuose, bet jei nesate tikri, rekomenduojama peržiūrėti gamintojo vadovą. Patikrinkite defibriliatorių, ar nėra akivaizdžių pažeidimo požymių. Patikrinkite, ar vis dar yra visi priedai, kurie paprastai laikomi kartu su aparatu, pvz., vienkartinis skustuvas, žirklės, vienkartinė speciali pirminio gaivinimo kaukė, vienkartinės pirštinės. Patikrinkite galiojimo datą ant elektrodų pagalvėlių. Jei galiojimo laikas pasibaigęs, pakeiskite juos naujais. Norėdami patikrinti, greičiausia turėsite atidaryti defibriliatoriaus dėklą. Kai atidarote dėklą, defibriliatorius, priklausomai nuo modelio, gali automatiškai įsijungti ir pradėti duoti nurodymus – tai normalu. Kai uždarysite dėklą, defibriliatorius išsijungs automatiškai. Venkite be reikalo įjungti defibriliatorių, nes tai gali sutrumpinti baterijos veikimo laiką. Dabar galite grąžinti defibriliatorių ten, kur jis paprastai laikomas. Reguliarūs patikrinimai užtikrins, kad žinotumėte, kada baigiasi elektrodų pagalvėlių galiojimo laikas, ar jūsų defibriliatorius buvo naudojamas, ar yra gedimų, ar baigiasi akumuliatoriaus tinkamumo naudoti laikas. Todėl svarbu turėti defibriliatoriaus tikrinimo tvarką, informaciją fiksuoti patikrinimų žurnale. Jei sudarysite priežiūros sutartį su defibriliatorių tiekėju, jų atsakingi asmenys reguliariai per numatytą laikotarpį atliks patikrinimus ir pasirūpins garantine priežiūra bei reikalingais papildymais ir pakeitimais. Jei defibriliatorius, kuriuo rūpinatės, buvo panaudotas, jį nesunku paruošti naudoti kitam atvejui. Atlikite šiuos paprastus veiksmus:
Kruopščiai nuvalykite defibriliatorių antibakterine valymo servetėle.
Kai jis bus švarus, patikrinkite, ar nėra akivaizdžių pažeidimų, ir pažiūrėkite, ar akumuliatoriaus / savitikros indikatorius vis dar rodomas gerai, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Jei reikia pakeisti bateriją, vadovaukitės gamintojo instrukcijomis.
Patikrinkite, ar yra visi vienkartiniai priedai, įsitikinkite, kad jie nebuvo panaudoti. Jei taip, saugiai išmeskite juos ir pakeiskite naujais.
Dabar jūsų defibriliatorius yra paruoštas naudoti.
Apibendrinimas
Pradėjus gaivinimą defibriliatoriumi, atlikus analizę ir šoką, aparatas turi likti įjungtas, elektrodai paliekami priklijuoti. Prietaisas ir toliau galės teikti nurodymus, analizuoti nukentėjusiojo širdies duomenis ir prireikus galės atlikti elektros šoką.
Kai atvyks greitoji medicinos pagalba ir perims pirmosios pagalbos teikimo veiksmus, pirmieji pagalbos teikėjai pagal situaciją turi pasirūpinti defibriliatoriumi ir perduoti jį atsakingiems asmenims, kurie inicijuos defibriliatoriaus apžiūrą ir reikiamą paruošimą kitam galimam naudojimui.
Atminkite, kad pagalbos teikėjų veiksmai, atliekami po elektros šoko, yra tokie pat svarbūs kaip ir veiksmai, atliekami prieš ir jo metu.
Defibriliatoriaus būklės įvertinimas po įvykio, jo nuolatinė reguliari apžiūra ir priedų patikrinimas yra būtinos sąlygos, siekiant aparatą sėkmingai parengti kitam naudojimui.
Gaivinimo ypatumai skirtingoms grupėms:
• Vaikams ir naujagimiams – kompresijos atliekamos švelniau, dažnis ir gylis gali skirtis, kvėpavimas turi būti švelnesnis. Naujagimiams naudojamos du pirštai arba dvi rankos, priklausomai nuo amžiaus.
• Nėščiosioms – reikia atkreipti dėmesį, kad dėl padidėjusio gimdos spaudimo venose, gali reikėti atlikti šiek tiek pakoreguotas kompresijas ir greičiau iškviesti medicinos pagalbą.
• Pagyvenusiems žmonėms – gali būti jautresnė krūtinės ląsta, tad kompresijos turi būti tikslios, bet ne pernelyg grubios.
• Neįgaliesiems – gaivinimo veiksmus reikia pritaikyti pagal jų fizinę būklę ir specifiką, pavyzdžiui, jei yra kvėpavimo takų deformacijos ar sunkumų.
Svarbu, kad kiekvienas, teikiantis pirmąją pagalbą, būtų apmokytas ir pasitikėtų savo veiksmų teisingumu, kad galėtų greitai ir efektyviai suteikti pagalbą įvairiose situacijose.
Kraujavimo stabdymas yra vienas svarbiausių pirmosios pagalbos veiksnių, nes stiprus kraujavimas gali greitai sukelti gyvybei pavojingą būklę. Tinkamas ir laiku suteiktas kraujavimo kontrolės veiksmas gali išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai.
Kraujavimo tipai skirstomi pagal kraujo tekėjimo pobūdį. Arterinis kraujavimas pasižymi ryškiai raudona spalva ir pulsuojančiu kraujavimo spūdiu, todėl jis yra pavojingiausias ir reikalauja skubaus stabdymo. Veninis kraujavimas būna tamsesnis, teka tolygiai ir nors pavojingas, dažniausiai yra lengviau suvaldomas. Kapiliarinis kraujavimas yra lėtas, kraujas laša arba teka mažomis srovėmis, dažniausiai nekelia grėsmės gyvybei, tačiau taip pat turi būti tinkamai tvarkomas.
Žaizdos tipai yra įvairūs: šautinės žaizdos, kuriose odos paviršius yra pažeistas dėl projektilų; durtinės žaizdos, kurias sukelia aštrūs daiktai; ir plėštinės žaizdos, kurios susidaro dėl aštrių, plėšiančių smūgių. Kiekvienas žaizdos tipas turi savitų ypatumų, kurie lemia kraujavimo intensyvumą ir gydymo būdus.
Kraujavimo stabdymui pirmiausia reikia tiesioginio spaudimo. Ant žaizdos uždedama švari medžiaga, pavyzdžiui, sterilus tvarstis, ir spaudžiama ranka arba tvirtinamas tvarstis, kuris neleidžia kraujui laisvai tekėti. Jei kraujavimas nepaliaujamas, galima naudoti papildomą sluoksnį tvarsčių ar kitą spaudimo metodą.
Sunkiam, gyvybei pavojingam kraujavimui stabdyti gali prireikti turėtų priemonių, pavyzdžiui, žaizdos užspaudimo ar kraujavimo stabdymo diržo (turniketo). Turniketas dedamas virš žaizdos ir tvirtinamas taip, kad sustabdytų arterinį kraujotaką. Tai laikinas priemonių naudojimas, skirtas suteikti laiko skubiai medicinos pagalbai.
Tvarstymas yra svarbus žaizdų apsaugos ir kraujavimo kontrolės elementas. Tvarstys turi būti dedamos taip, kad nesukeltų spaudimo, trikdančio kraujotaką, bet užtikrintų žaizdos uždengimą nuo užteršimo ir papildomų traumų. Tvarstymas taip pat padeda imobilizuoti pažeistą vietą ir sumažina skausmą.
Darbuotojai ar gelbėtojai turi žinoti, kada stabdyti kraujavimą rankiniu būdu, kada naudoti papildomas priemones, o kada iš karto kviesti profesionalią medicinos pagalbą, nes netinkamas kraujavimo stabdymas gali sukelti rimtų pasekmių.
Dauguma žmonių išsigąsta, pamatę kraują. Tai yra normalu. Žinojimas, kaip taisyklingai suteikti pagalbą stipraus kraujavimo atveju, padeda nepasimesti ir laiku suteikti efektyvią pagalbą. Išorinis kraujavimas yra stiprus, jei matote srove tekantį kraują arba krauju sparčiai mirksta drabužiai. Tokį kraujavimą būtina stabdyti nedelsiant, nelaukiant medikų, nes žmogus iš stambiųjų kraujagyslių gali mirtinai nukraujuoti per 1,5 min. Liepkite šalia esantiems kviesti medikus telefonu 112. Jei šalia nieko nėra, kvieskite medikus sustabdę kraujavimą. Įsitikinkite, kad negresia pavojus ir suteikite pagalbą nukentėjusiam.
Tinkamas nukentėjusiojo parengimas transportuoti yra labai svarbus, nes netinkamas judėjimas ar transportavimas gali pabloginti traumos būklę ar sukelti papildomų sužalojimų. Todėl prieš pernešant nukentėjusįjį būtina įvertinti jo būklę, užtikrinti saugumą ir imobilizuoti pažeistas kūno dalis.
Imobilizavimas – tai pažeistos kūno dalies (lūžusios ar išnirusios) fiksavimas taip, kad būtų sumažintas skausmas, užkirstas kelias tolimesniems sužalojimams ir užtikrintas patogesnis transportavimas. Naudojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, lentos, improvizuoti įtvarai iš medžiagų, tokios kaip medinės lentos, laikraščiai, drabužiai. Svarbu, kad imobilizacija būtų patvari, bet ne per daug spaudžianti, kad nebūtų sutrikdyta kraujotaka.
Esant lūžiui ar išnirimui, būtina stabilizuoti pažeistą vietą. Rankų, kojų, kaklo ar stuburo traumos reikalauja ypatingos atsargumo, nes netinkamas judėjimas gali sukelti nervų pažeidimus ar net paralyžių. Kaklo stuburo imobilizacija dažniausiai atliekama specialiomis apykaklėmis arba kita priemone, užtikrinančia galvos neklaidžiojimą.
Nukentėjusiojo nešimas taip pat yra svarbus veiksnys. Yra keletas pagrindinių nešimo būdų, kurie parenkami atsižvelgiant į nukentėjusiojo būklę, sužalojimų pobūdį ir gelbėtojų skaičių. Tai gali būti nešimas ant rankų, ant neštuvų, dviejų gelbėtojų nešimas, arba naudojimasis kitomis specialiomis priemonėmis. Svarbu nekelti per didelio krūvio, tinkamai paskirstyti svorį ir saugiai judėti, kad nebūtų pakenkta nei nukentėjusiajam, nei gelbėtojui.
Pernešimas privalo būti kuo sklandesnis ir greitas, bet kartu atsargus, kad sumažintų skausmą ir užtikrintų skubią medicinos pagalbą. Be to, būtina stebėti nukentėjusiojo būklę viso pernešimo metu ir būti pasirengusiam suteikti papildomą pagalbą, jei situacija pasikeistų.
Apibendrinant, nukentėjusiojo parengimas transportuoti, tinkamas imobilizavimas ir saugus nešimas yra būtini, siekiant apsaugoti nukentėjusįjį nuo papildomų traumų ir užtikrinti skubų pervežimą į gydymo įstaigą.
Pirmosios pagalbos teikimas apima įvairias kritines būkles, kurios gali būti gyvybei pavojingos ir reikalauti greitos ir tinkamos reakcijos.
Anafilaksija yra sunki alerginė reakcija, pasireiškianti staigiu kvėpavimo sunkumu, odos bėrimu, tinimu, kraujospūdžio kritimu. Pastebėjus anafilaksijos požymius, reikia nedelsiant kviesti medicinos pagalbą, suteikti paciento raminimą ir, jei turima, panaudoti adrenaliną injekcijos forma (EpiPen). Kol atvyksta pagalba, svarbu stebėti kvėpavimą ir pulsą.
Suspaudimo trauma (pavyzdžiui, nuo sunkaus daikto) gali sukelti vidaus organų pažeidimus, kraujavimą, kvėpavimo sutrikimus. Nukentėjusįjį reikia kuo skubiau evakuoti, užtikrinant stabilumą ir, jei reikia, atlikti pirmąją pagalbą stabdant kraujavimą.
Elektros trauma gali sukelti sąmonės netekimą, kvėpavimo sustojimą ir rimtus audinių pažeidimus. Reikia nedelsiant nutraukti elektros tiekimą, patikrinti kvėpavimą ir pulsą, pradėti gaivinimą, jei reikia.
Terminiai nudegimai reikalauja odos apsaugos, skausmo malšinimo, nelaikyti nudegimo vietos užterštos, vengti šalčio ar ledo tiesioginio naudojimo. Cheminei nudegimai būtina skalauti dideliu kiekiu vandens ir kreiptis medicinos pagalbos.
Žaibo smūgis, šilumos ar saulės smūgis sukelia sąmonės sutrikimus, karščiavimą, galvos svaigimą. Nukentėjusiajam reikia užtikrinti vėsą, gaivų orą, gerti skysčius, stebėti būklę ir kviesti pagalbą.
Sušalimas (hipotermija) reikalauja palaipsniui šildyti kūną, vengti staigių judesių, suteikti sausą ir šiltą aplinką.
Skendimas ir užspringimas reikalauja greitos kvėpavimo takų atidarymo ir, jei reikia, gaivinimo.
Miokardo infarktas pasireiškia stipriu krūtinės skausmu, dusuliu, neramumu. Suteikti ramybę, patogią padėtį, skambinti greitajai, stebėti kvėpavimą ir pulsą.
Galvos kraujotakos sutrikimai (insultas) gali pasireikšti kūno dalies silpnumu, kalbos sutrikimais. Skambinti greitajai, nepalikti nukentėjusiojo vieno.
Epilepsijos priepuolio metu būtina apsaugoti nuo sužeidimų, nebandyti laikyti ar sustabdyti traukulių, užtikrinti kvėpavimo takų pralaidumą.
Apalpus arba netekus sąmonės, užtikrinti kvėpavimo takų pralaidumą, paguldyti į stabilų šoninį stovą ir kviesti pagalbą.
Įkandimai reikalauja vietos dezinfekcijos, stebėjimo dėl alerginių reakcijų ar infekcijos.
Apsinuodijimas reikalauja išvalyti kvėpavimo takus, jei medžiaga pateko į burną, suteikti gryną orą ir kuo skubiau kreiptis į medikus.
Prasidėjus gimdymui būtina suteikti ramybę, stebėti procesą ir iškviesti medicinos pagalbą.
Pirmoji pagalba ištikus miokardo infarktui ir insultui
Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rizika susirgti šiomis ligomis padidėja nuo 40-55 metų ir tolygiai didėja žmogui senstant.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas ir stresas.
Miokardo infarktas – tai išeminė širdies liga, kuri ištinka dėl staiga sutrikusios kraujotakos širdies raumenyje. Dėl besikemšančių kraujagyslių į širdį patenka mažiau kraujo, ima trūkti deguonies ir žūsta širdies raumuo. Didžiausias kraujagyslių priešas – aterosklerozė, kurią sukelia arterijų sienelėse besikaupiantys riebalai, cholesterolis, dėl kurių formuojasi aterosklerotinės plokštelės.
Miokardo infarkto požymiai
Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje.
Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį.
Skausmo trukmė nuo 20 min. ir ilgiau.
Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa.
Gali atsirasti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba ištikus miokardo infarktui
Skambinkite ar paprašykite, kad kas nors iškviestų greitąją medicinos pagalbą telefonu 033 arba 112.
Padėkite nukentėjusiajam rasti patogią padėtį. Tinkamiausia – pusiau sėdima padėtis, gerai atrėmus galvą ir pečius.
Atlaisvinkite krūtinės ląstą spaudžiančius drabužius. Nuraminkite jį.
Nepalikite nukentėjusiojo vieno. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nuolat stebėkite jo gyvybines funkcijas: sąmonę ir kvėpavimą.
Jeigu nukentėjusysis prarado sąmonę ir nekvėpuoja, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus (30 krūtinkaulio paspaudimų ir 2 įpūtimus), jeigu turite galimybę – panaudokite automatinį išorinį defibriliatorių.
Patiems nukentėjusiojo vežti į gydymo įstaigą nepatariama, nes jo būklė gali labai greitai pablogėti.
Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu žūva galvos smegenų ląstelės. Yra du insulto tipai: išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas dažniausiai įvyksta, užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei ir nutrūkus smegenų ląstelių aprūpinimui krauju, hemoraginis – kraujui išsiliejus į smegenis.
Išeminio insulto požymiai:
Staigus vienos pusės veido paralyžius (perkreiptas veidas, vienas lūpos kampas nusviręs žemiau už kitą „liūdna šypsena“).
Nusilpusi ranka, kurios negali pakelti ar išlaikyti pakeltos (kartu gali būti nusilpusi ir koja, ir atsiradęs pažeistos pusės tirpimas).
Sutrikusi kalba (nukentėjusysis kalba padrikais žodžiais ar tik skiemenimis, nesugeba suformuluoti minties, atsakyti į paprastus klausimus ar neaiškiai taria žodžius).
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą!
Taip pat gali atsirasti staigus regos sutrikimas viena arba abiem akimis, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas; stiprus galvos skausmas.
Hemoraginio insulto požymiai:
Staigus ir stiprus galvos skausmas, kuris vis stiprėja.
Pykinimas ir vėmimas.
Sutrikę judesiai, kalba ir reagavimas į aplinką.
Nukentėjusysis gali netekti sąmonės ir ištikti koma.
Pirmoji pagalba ištikus insultui
Skambinkite ar paprašykite, kad kas nors iškviestų greitąją medicinos pagalbą telefonu 033 arba 112.
Sąmoningą nukentėjusįjį skubiai guldykite į horizontalią padėtį, truputį pakelkite jo galvą ir pečius, padėdami po jais minkštą pagrindą.
Pasirūpinkite, kad nukentėjusiajam nepritrūktų oro (atsagstykite apykaklę ir atlaisvinkite krūtinės ląstą spaudžiančius drabužius.), nuraminkite.
Įsidėmėkite laiką, kai pastebėjote pirmuosius insulto požymius.
Nepalikite nukentėjusiojo vieno. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nuolat stebėkite jo gyvybines funkcijas: sąmonę ir kvėpavimą.
Jeigu nukentėjusysis prarado sąmonę ir nekvėpuoja, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus (30 krūtinkaulio paspaudimų ir 2 įpūtimus), jeigu turite galimybę – panaudokite automatinį išorinį defibriliatorių.
Patiems vežti nukentėjusį į gydymo įstaigą nepatariama, nes jo būklė gali labai greitai pablogėti.
Stuburo traumos
Įtarti stuburo sužalojimą galima, kai:
- Traumuotas žmogus nesąmoningas;
- Negali pajudinti galūnių (paralyžuotas);
- Atsiranda skausmas minkštųjų audinių sužalojimai stuburo projekcijoje, deformacija stuburo srityje;
- Jutimų sutrikimai (deginimas, dilgčiojimas)
Jei įtariate stuburo pažeidimą, nekeiskite sužeistojo padėties (jei situacija negresia jo gyvybei), bet skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą 112.
Jei reikia atversti nukentėjusįjį ant nugaros (jis be sąmonės, reikia gaivinti), verskite taip, kad galva, kaklas ir visas stuburas būtų vienoje tiesėje (pavyzdžiui, po automobilių avarijos negalima nukentėjusiojo traukti iš automobilio neuždėjus įtvaro!). Kaip kaklo įtvarus galite naudoti drabužių ritinėlius. Paguldę nukentėjusįjį ant kieto pagrindo (tiks kelios plačios lentos, medžio drožlių plokštė, lygios durys ir t.t.), padėkite po šonais ir abipus galvos standžiai susuktus audinio, drabužių ritinėlius ir pririškite taip, kad vežant į gydymo įstaigą nukentėjusiojo kūno padėtis nekistų. Pririškite rankas. Sužeistąjį kelkite ne mažiau kaip keturiese (vienas turi prilaikyti galvą). Jeigu reikia gaivinti (daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą), tai darykite pagal visas gaivinimo taisykles, nukentėjusįjį atsargiai paguldę ant nugaros.
Neleiskite judėti nukentėjusiajam
Galvą fiksuokite rankomis patogioje (neutralioje) pozicijoje
Galvą fiksuokite ir stebėkite būklę, kol atvyks greitoji medicinos pagalba
Jei reikia atverskite nukentėjusįjį ant nugaros (jis be sąmonės, reikia gaivinti, verskite jį taip, kad galva, kaklas ir visas stumbras būtų vienoje tiesėje.
Suimkite nukentėjėlio galvą rankomis iš abiejų pusių.
Atsargiai laikykite, kad galva sudarytų vieną liniją su kūnu tokios padėties, kokią radote.
Stenkitės nejudinti nukentėjėlio apatinės kūno dalies. Taip laikykite galvą iki to momento, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
SVARBU!
Neleiskite nukentėjusiajam judėti;
Kvieskite greitąją medicinos pagalbą;
Fiksuokite galvą rankomis, kol atvyks greitoji medicinos pagalba;
Stebėkite gyvybinius požymius – sąmonę (ar kalbinamas žmogus atsako), pulsą ir kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą; jei jis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai).
Anafilaksinis šokas
Alergija – tai nematomas, bet labai rimtas pavojus, kuris gali užklupti netikėtai. Užtenka vieno kąsnio, vieno įkandimo, vieno lašo ar kvapo – ir žmogaus gyvybė pakimba ant plauko. Tai ne tik išbėrimas ar čiaudulys – anafilaksinio šoko atveju tai gali virsti kova dėl išlikimo, kur kiekviena sekundė tampa lemiama.
Mes niekada negalime žinoti, kada atsidursime šalia žmogaus, kuriam prasidės stipri alerginė reakcija. Tai gali būti vaikas mokykloje, kolega darbe, atsitiktinis praeivis ar artimiausias mums žmogus. Ir tą akimirką, kai pasaulis jam pradeda siaurėti, o kvėpavimas – sunkėti, būtent mūsų suteikta pirmoji pagalba gali ne tik padėti, bet ir išgelbėti gyvybę.
Veiksmai kritiniu atveju
Jei šalia esantis žmogus staiga pradeda dusti, parausta, tinsta, atsiranda bėrimai, skundžiasi svaigimu ar netenka sąmonės – tai gali būti pirmieji anafilaksinio šoko požymiai, tad – NEDELSKITE – skambinkite 112 bei ruoškitės suteikti pirmąją pagalbą.
Alergeno pašalinimas
Pasak Pasaulinės Alergijos Organizacijos, po iškviestos greitosios medicininės pagalbos pirmasis žingsnis, kurį turite padaryti tai pašalinti alergijos sukėlėją, jei jis yra žinomas.
Įgėlus vabzdžiui – jei matomas geluonis, švelniai pašalinkite jį, vengiant spaudimo.
Suvalgius alergeną – įsitikinkite ar burnoje nėra likučių, jei yra – išimkite.
Kontaktinės alergijos atveju – nuplaukite su alergenu kontaktavusią vietą vandeniu bei pašalinkite sąlytį turėjusius drabužius.
Svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, kad imuninė reakcija neprogresuotų ir būtų galima kuo efektyviau stabilizuoti nukentėjusiojo būklę.
Epinefrino (adrenalino) leidimas
Žmonės, žinantys apie savo stiprias alergijas, dažnai nešiojasi su savimi epinefrino (adrenalino) autoinjektorių – tai nedidelis, rašiklio formos prietaisas, skirtas greitam vaisto suleidimui į raumenį. Dažnai jis būna ryškios spalvos (geltonas, oranžinis ar mėlynas), kad būtų lengvai atpažįstamas kritinėje situacijoje. Jo ieškokite žmogaus drabužių kišenėse, rankinėje, kuprinėje ar kitose vietose ir suradę nedelsiant panaudokite.
Autoinjektorius dažniausiai turi aiškias naudojimo instrukcijas, nurodančias, ką daryti:
Nuimkite apsauginį dangtelį.
Tvirtai prispauskite autoinjektoriaus galą prie šlaunies išorinės vidurinės dalies (per drabužius arba ant nuogos odos).
Laikykite prietaisą prispaustą apie 3–10 sekundžių (priklauso nuo modelio), kol vaistas suleidžiamas.
Dozavimas vaikams – 0,3 mg, suaugusiems – 0,5 mg (priklausomai nuo kūno svorio: 0,01 mg/kg).
Pažymėkite suleidimo laiką – tai svarbu medicinos darbuotojams.
Jei reakcija nesilpnėja, dozę galima kartoti po 5–15 minučių.
Apsiplikius ar nudegus
Kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam (o gal net sau pačiam), kuris apsiplikė karštais skysčiais ar nudegė?
– Nedelsdami atvėsinkite nudegusią vietą šaltu vandeniu, tik po to kvieskite gydytoją. Tai ne tik numalšins skausmą, bet ir užkirs kelią pažeidimui plisti gilyn į audinius.
– Jei nudegimas stiprus, nudegusią vietą vėsinkite ilgai – iki pusės valandos arba tol, kol nebeskaudės.
– Švariai aptvarstykite žaizdą: iš pradžių žaizdos būna švarios, todėl jas reikia saugoti nuo užteršimo.
– Didelius nudegusios odos plotus laisvai pridenkite švaria paklode ar rankšluosčiu.
– Neplėškite pridegusių prie odos rūbų, išskyrus smilkstančius.
– Nedelsdami kvieskite gydytoją ar gabenkite nukentėjusįjį į ligoninę.
Gyvatės įkandimas
Nepanikuoti – mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais. Vengti nereikalingų judesių – judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne. Neskubėkite užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15–30 sekundžių – išbėgs dalis nuodų. Kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą – šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne. Nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį – veržia tinstant pažeistai vietai. Kaip įmanoma skubiau kreiptis medicinos pagalbos.
Gyvatei įkandus negalima: pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio – nuodai greičiau išplis kūne. Iščiulpti nuodus – nuodai per menkiausius plika akim nematomus gleivinės sužalojimus gali pakliūti į kraujotaką. Prideginti įkandimo vietą – dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija.
Labai stipriai užveržti galūnę – atleidus varžtį (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti šoką.
Pirmosios pagalbos teikimas apsinuodijimų, ūmių, gyvybei pavojingų būklių metu
Pirmosios pagalbos suteikimas apsinuodijimų atvejais ir kitoms ūmiai išsivysčiusioms gyvybei pavojingoms būklėms yra kritiškai svarbus siekiant išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę ir sumažinti komplikacijų riziką. Tinkamai įvertinus situaciją ir imantis greitų veiksmų, galima užkirsti kelią rimtiems sveikatos sutrikimams.
Apsinuodijimų požymiai ir veiksmų eiga:
Apsinuodijimas gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, kvėpavimo sutrikimais, sąmonės praradimu, traukulių priepuoliais ar kitais simptomais. Pirmasis žingsnis – nustatyti, kuo apsinuodijo nukentėjusysis, jei įmanoma – surinkti informaciją apie medžiagos pavadinimą, kiekį ir laiką, kada įvyko apsinuodijimas.
Ūmių, gyvybei pavojingų būklių atpažinimas ir pagalba:
Tai gali būti širdies smūgis, insultas, kvėpavimo sustojimas, sunki alerginė reakcija, traukuliai ir kt. Tokiais atvejais svarbu greitai įvertinti nukentėjusiojo būklę ir pradėti reikiamus veiksmus:
• Jei asmuo neteko sąmonės ir nekvėpuoja – pradėti gaivinimą.
• Prireikus stabdyti kraujavimą, imobilizuoti lūžius.
• Užtikrinti kvėpavimo takų pralaidumą.
• Skambinti greitajai medicinos pagalbai.
Bendrieji ikistacionarinės pagalbos ypatumai:
Pirmoji pagalba turi būti suteikta kuo greičiau ir tiksliai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus ar būklės. Gelbėtojas privalo laikytis saugos taisyklių, naudoti asmenines apsaugos priemones, vertinti situaciją ir, esant poreikiui, nedelsti kviesdamas profesionalią pagalbą.
Lėtinių neinfekcinių ligų paūmėjimo būklių atpažinimas ir pirmoji pagalba joms ištikus
Lėtinės neinfekcinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, astma, hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kitos, gali staiga paūmėti, sukeldamos pavojingas būkles, kurioms būtina greita pirmoji pagalba. Svarbu laiku atpažinti šias būkles, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir išvengti rimtų komplikacijų.
Dažniausios paūmėjimo būklės ir jų požymiai:
- Cukrinio diabeto hipoglikemija – pasireiškia prakaitavimu, drebuliais, sumišimu, silpnumu, širdies plakimo pagreičiu, kartais sąmonės praradimu. Nukentėjusysis gali būti sumišęs ar netekęs sąmonės.
• Astmos priepuolis – pasireiškia dusuliu, kvėpavimo pasunkėjimu, švilpimu krūtinėje, kosuliu.
• Hipertenzinė krizė – gali pasireikšti stipriu galvos skausmu, svaigimu, regėjimo sutrikimais, pykinimu.
• Širdies nepakankamumo paūmėjimas – dusulys, patinimai, nuovargis, kosulys, kvėpavimo sutrikimai.
Pirmosios pagalbos principai:
• Įvertink nukentėjusiojo būklę, stengiantis nustatyti priežastį pagal simptomus ir žinomą ligos istoriją.
• Jei įmanoma, suteik pagalbą pagal ligos pobūdį: cukrinio diabeto atveju, jei nukentėjusysis sąmoningas, duok saldaus gėrimo ar maisto; astmos priepuolio metu padėk naudoti inhaliatorių.
• Užtikrink komfortą, padėk patogioje pozicijoje, suteik ramybę ir šviežią orą.
• Stebėk kvėpavimą ir sąmonę, būk pasiruošęs suteikti gaivinimą, jei prireiks.
• Nedelsiant kviesti medicinos pagalbą, ypač jei simptomai yra sunkūs ar progresuoja.
Pirmosios pagalbos naujovės
Pirmosios pagalbos sritis nuolat tobulėja, atsiranda naujos technologijos, metodai ir praktikos, kurios padeda gelbėti gyvybes efektyviau ir saugiau. Žinoti apie šias naujoves svarbu, kad gelbėtojai galėtų pasinaudoti pažangiais įrankiais ir metodais teikiant pagalbą.
Vienas svarbiausių pasiekimų yra išoriniai automatiniai širdies defibriliatoriai (IŠD), kurie leidžia net ne specialistams greitai suteikti elektros impulsą širdžiai ir atstatyti normalų širdies ritmą. Šie prietaisai turi balso instrukcijas, kurios padeda teisingai ir saugiai juos naudoti.
Kitos naujovės apima:
• Mobiliosios programėlės ir skaitmeninės platformos, kurios leidžia greitai kviesti pagalbą, gauti nurodymus, kaip elgtis įvairiose situacijose, ir netgi dalintis vietos koordinatėmis su greitosios pagalbos tarnybomis.
• Virtualios realybės mokymai, kurie suteikia galimybę praktikuotis realistiškose situacijose saugioje aplinkoje, gerinant reakcijos laiką ir įgūdžius.
• Naujų gaivinimo metodų tyrimai, pavyzdžiui, kompresijų dažnio ir gylio optimizavimas, alternatyvios kvėpavimo technikos, kurios gali pagerinti pacientų išgyvenamumą.
• Asmeninės apsaugos priemonės, kurios tobulėja ir suteikia geresnę apsaugą gelbėtojams nuo infekcijų ir kitų pavojų.
Svarbu nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius, dalyvauti mokymuose ir seminaruose, kad būtų galima taikyti naujausias rekomendacijas ir technologijas. Taip užtikrinamas aukštas pirmosios pagalbos lygis ir maksimaliai efektyvus pagalbos teikimas.
Užspringus